ar tu atsimeni laikus
visas beproti�kas naktis
m�s� negimusius vaikus
a� vis dar matau j� akis
tai buvo keisti keisti laikai
kai mes vis dar �ud�me save
ir m�s� beg�stantys veidai
atsispind�davo lange
dabar ant stalo prie� mane
tiktai at�alus arbata
o rankos tyliai u�dengia akis
a� noriu b�t ka�kur toli
nes jeigu liksiu praeity
galiu ir v�l prad�t kartot klaidas
ilga kaip �imtme�iai diena
ilgai bus chaoso pilna
vienatv� t�no visuomet
ka�kur arti prie k�no bet
neb�na am�inas ruduo
ir a� tikiu ka�kiek dar tuo
silpna pulsuojanti �viesa
tamsaus koridoriaus gale
Rytis i� Ma�eiki�